Vlado Kukėno tinklaraštis

Sekmadienio rytas. Apsiniaukęs dangus. Smulkus lietutis. Kadangi visi žvejai dabar, turbūt, lekia lydekas kamuoti, aš nusprendžiau patikrinti upelį, tikėdamasis, kad ten mažiau žvejų bus ir kokį upėtakį pavyks ištraukti. Užbėgant į priekį - neapsirikau - šį kartą prie upelio nieko nesutikau 🙂 Atvykus į vietą gamta pasitiko tuo pačiu smulkiu lietučiu ir ilga gegutės giesme "Ku - ku, ku-ku ...." Gerai, kad piniginė kišenėj ir ji netuščia, vadinasi, šiemet pinigų turėsiu 🙂 Priėjus upelį pastebėjau, kad vanduo šiek tiek drumzlinokas. " Na va, - pagalvojau sau, - turbūt bus sunkoka ką nors išviliot ". Bet, negi atgal dabar važiuosi? Pasirenku ryškesnes sukres ir pradedu žvejoti.  Po kokių keturių metimų - pirmas " išejimas ". Kaip sakoma " pabučiavo " masalą ir pasislėpė.  " Hmm - pagalvoju, - kad ko gero apsirikau dėl vandens drumstumo poveikio ir žvejybą bus visai įdomi ". Dar šiek tiek paėjus vėl " išėjimas ". Nuotaika

Kiekvienas gyvenam su savo skausmu, ir tik nuo mūsų pačių priklauso ar tas skausmas skandins tą dieną toliau į gilesnį skausmą, ar dieną pragyvensim su džiugesiu.

Važiavau 2016-04-10 į upelį gaudyti upėtakių. Su spiningėliu. Pradėjau apie 9 val. ryto, o baigiau žvejoti 16 val. Oras apniukęs. Viso 7 kibimai ir vienas išėjimas.  Iš jų 5 pagauti kiršliai - didžiausias 39 cm., trys po 36 cm. ir mažiausias 33 cm. Visi pagauti ant maps sukrės. Nufotografavau tris tik 🙂 Visi paleisti atgal i upelį, nes iki gegužės 15 d. kiršliams nerštas 🙂 Bet su kiršliais pakovoti tikrai įdomu. Vienas net išgąsdino iššokdamas iš už kelmo 🙂 O upėtakio nė vieno nemačiau 🙂