Padrikos mintys apie verslininkus ir LT viduriuką, kuris nyksta
Perskaičiau keletą straipsnių kaip naujoji valdžia nori
pakelti visiems darbo užmokestį. Na trumpai tariant nori sudaryti sutartį tarp
darbdavių ir politinių partijų, kad būtų didinamas darbo užmokestis. Idėja gal
ir nieko, su ja sutinka ir žymūs ekonomistai. Tik bėda ta, kad tai turbūt
neįgyvendinama su Lietuvos verslininkais. Pirmas dalykas, tai manau, kad
mentalitetas mūsų verslininkų nepasiruošęs tokiems pokyčiams.
Jau nuo 2008 metų krizės pradžios verslininkai labai
intensyviai naudoja krizės faktorių nekelti darbo užmokesčio. Daugeliu atvejų
išgirsti – „krizė nesibaigė“.
Kiekvienais metais jie planus kuria didesnius, nors ir krizė. Daugeliu atvejų rezultatai
palyginus su praėjusiais metais geresni, bet vis pateikiama kolektyvui metų
gale - planų neįvykdėm. Kitais metais vėl didina planus. Ta pati istorija. Ir
visai juk nesvarbu, kad metai geresni, pelnas didesnis, bet tikslai gi neįgyvendinti.
Nesvarbu, kad tikslai nerealus iki 25 proc. (čia iš lūbų tas skaičius), bet
kažkaip žmonėms reikia pateikti priežastį, kodėl neišmokami žadėti priedai už
pasiektus tikslus. Juk noras geras - pasieksim tikslus bus labai gerai visiems,
o dar reklama kolegoms kitiems – va
darbuotojams motyvaciją sukūriau. Tik bėda ta, kad jau vien tie neįgyvendinami
planai iš anksto užprogramuoja taupymą ant numatyto darbo užmokesčio. O jei kas
ir pasieks vis tiek ras pasiteisinimą – žinot šiemet turėjom per daug išlaidų.
Tik klausimas - kokių, nes medžiagos pigo, o pajamos didėjo. Aišku tai vyksta nevisose verslo struktūrose,
bet tendencija mano aplinkoje esančių ir samdomą darbą dirbančių žmonių panaši.
Su kuo nepasišneki dar nė vienas nėra patvirtinęs, kad jo pajamos
grįžo į 2008 metų pajamų lygį. Bet man kyla toks klausimas kaip taip įmanoma
verslui sakyti, kad viskas blogai sekasi, jei pajamos per paskutinius metus
patrigubėjo (ypač maisto pramonėje ar maisto prekybos sektoriuose, paslaugų
sektoriuose). Kodėl taip manau? Ogi matematika labai paprasta – kainos galima
pasakyt viskam palyginus pasidarė lygios kainoms buvusioms litais, o santykis,
kiek prisimenu, 3,4528. Tad niekaip
nesuprantu kodėl iš 345 proc. padidėjimo nėra grąžos dirbantiems. Aišku visi
iškart dėstys pabrango išlaidos medžiagoms ir pan. Bet man niekaip nesueina
galai paprastai mąstant - kaip tapi gali būti – jei visos žaliavos per
paskutinius metus tik pigo. Kažkas čia
ne taip, turbūt...
O gal čia pasireiškia toks tipiškas lietuviškas bruožas
įplaukos mano, o išlaidos jūsų. Dar prie šio bruožo prisideda kiti du (vieno iš
VGTU profesorių taikliai įvardinti): pirmas tai, kad mes, Lietuviai, esam patys
geriausi, o antras, tai kad pas mus, Lietuvoje, yra viskas blogiausia. Tad dėl
jų turbūt dažnai mąstoma, kad „aš savininkas ir mano sprendimai geriausi, aš
geriausiai suprantu kas įmonei naudingiausia, o jūs man dirbantys esat tik
samdiniai, kuriems aš moku ir nieko nesuprantat, o dažnai ir įmonei pakenkt
norit.“ Na suprantu kai taip mano pats verslininkas
ir savininkas vienu metu, bet dažnai taip mąsto ir samdomas vadovas (o dažnas
reiškinys pastebimas, kad samdomas vadovas būna dar aršesnis taupytojas, nei
savininkas). O apie valstybės tarnautojus gal nerašysiu, nes mano galva
taikliau ir tiksliau neparašysiu jų susireikšminimo nei tai aprašė Virginijus
Savukynas savo knygose.
Tad kiekvienas iš jų patyliukais skaičiuoja savo pelniukus.
Ir net nebando suprast, kad jo darbuotojai viską mato, ir supranta kokie tikslai
yra, moka paskaičiuoti ką patys padaro ir kiek tai atneša įmonei. Ir
kiekvienais metais savininkų ar jų samdytų vadovų baseto žvilgsniu teikiamas
ataskaitas apie neįvykdytus nerealius planus tyliai sukramto. O visa tai nuryti
tenka, nes žino, kad jei pasakys tiesą – bus metamas jiems paskutinis ir
nepaneigiamas argumentas – aš juk tau moku daugiau nei LT vidurkis. ( o jis jau
taip arti to MMA).
Tokia ta viduriniojo sluoksnio kasdienybė Lietuvoje. Toks
įspūdis, kad bandoma kuo greičiau jį pristumti ir priartinti prie MMA gavėjų
sąrašo. O ir statistika rodo, kad sluoksnių atskirimas didėja. Bet jis didėja,
ne dėl to, kad vidurinįjį sluoksnį stengiamasi pakelti, o dėl to, kad jį
stengiamasi nuleisti žemyn.
O antras dalykas, tuo pat metu manau, kad ir tikrai įmanomas
toks susitarimas tarp verslininkų ir politinių jėgų, nes jis naudingas abiems
pusėms. Tai puikus metodas paveikti visuomene, kurios pagrindą sudaro 10 proc.
bedarbių 10 poc. pašalpų gavėjų ir dar tiek (30 proc.) pensininkų. Pridėkime valdininkus
ir graži publika susideda. Gali laviruot tokia publika kaip tik nori - padidink
MMA, ir per įvairius koeficientus pasididins bedarbių pašalpos, kitos soc. Pašalpos,
valdininkų algos. Pensininkams pažadėsi kelis EUR. Padidink NPD su kitom
formulėm vėl tam pačiam sluoksniui parama. Pamažink sodros lubas, bet kad tas
lubas pasiekt reik apie 2000-3000 Eur pajamas gaut – parama elitui.
O kas iš to viduriniajam sluoksniui – ogi nieko. Kaip žvejai sako absoliuti
„Baronka“. Kaip arėt taip ir arkit. O kainos didėja (pramogų žvaigždės tai
pastebi, ekonomistai rašo, kad pasiekėm 2008 metų lygį, tik valdžia to niekaip
nenori pripažint) . Kaip mano vienas draugas sako „aš už 2400 litų, galėjau
daugiau sau leisti nei dabar už 900 eurų“.
Tai kodėl vidurinysis sluoksnis
pamirštas?
Komentarai
Rašyti komentarą