Štai ir prabėgo antras Lietuvos spiningautojų lygos etapas. Jis vyko Rusnėje. Žvejybos plotai dideli - visa Atmata -nuo Rusnės iki Kuršių marių ir Nemunas - kiek širdis ir technika leidžia. Pagal taisykles žvejoti draudžiama Nemuno bei Atmatos intakuose ir senvagėse. Visi dalyviai be žvejo mėgėjo bilieto turėjo turėti papildomai - leidimus būti Pasienio ruože ir vienkartinius leidimus žvejoti regioniniame parke.
Spiningautojams tai turbūt yra unikaliausia žvejybos vieta Lietuvoje. Nes čia galima pagauti daugiausia spiningais žvejojojamų žuvies rūšių: ešerys, lydeka, salatis, starkis, šamas, šapalas. Čia pats plačiausias spiningavimo strategijų, taktikų ir būdų pasirinkimas. Kitaip sakant, įvairovės ir žvejojimo būdo pasirinkimo prasmėmis, labai įdomus, bet tuo pačiu ir sunkus etapas.
Kaip visad (p.s. antrą kartą 😉) mūsų klubas "Plėšrūnai" Rusnėje susirinko šeštadienį anksti ryte, įsirengė klubo stovyklavietę, įsileido valtis susidėjo masalus, įrankius bei susėdo prieš startą aptarti savo strategijas, taktikas - kas kokią pasirenka, kaip bandys jas įgyvendinti.
Pirmą dieną Upinio ekipažas (aš su Mantu Galvanausku) sutarėm plaukti aukštyn Nemunu ir gaudyti šapalus, Plėšrūnai 1 ekipažas (Marius Tamošiūnas ir Mindaugas Večkys), Plėšrūnai 2 (Aurimas Miknius ir Povilas Barštys) ir Plėšrūnai 3 (Marius Sukackas ir Remigijus Verbyla) bandyti Atmatoje ešeriauti ir galbūt starkiauti. Susitvarkė starto formalumus (užsiregistravo) ir prieš 14 val. į valtis laukti starto.
Prie starto linijos sustojo 51 valtis (27 komandos). Kelios akimirkos iki 14 val. Visi laukia signalo. Toks jaučiamas jauduliukas prieš pat jau norisi lėkt visu greičiu, ber dar negalima. Sigis (Sigitas Lukšta) dar paerzina visus staigiai trukdeldamas į priekį ir sustodamas. Pasijuokia visi draugiškai. Starto signalas. Ir čia turbūt visų varžybų - įspūdingiausias momentas: visu pajėgumu užgaudžia valčių varikliai, valtys vienu metu ir didžiausiu pajėgumu pajuda iš vietos bei kuo greičiau lekia link žvejybos vietų. Įspūdingas vaizdas. Galia, variklių gausmas, purslai, bangos - viskas susilieja į vieną tik žvejams sportininkams suprantamą simfoniją (kitiems tai tiesiog - triukšmas).
Mūsų ekipažo su nedideliu kitų dalyvių būreliu laukė pusvalanduko plaukimas įki numatytų žvejybos vietų, bet jis neužtruko - gražūs gamtos ir vandenį skrodžiančių valčių vaizdai malonino akis. Įdomus ir toks savotiškas jaudulys nedavė ramybės plaukiant kelis metrus nuo valstybinės sienos su Rusija (ji čia daugmaž eina viduriu Nemuno). Nors ir nieko nesimatė kitam krante, bet kažkaip su atsraga žiūri į tą pusę. Kaip su Mantu šnekėjom - jei tai būtų kažkokios ES valstybės ar kokių skandinavų siena - būtų ramiau 😉.
Sustojom prie pirmos dambos ir pradėjom savo žvejybą. Oras iš pradžių buvo visai tinkamas šapalams: saulutė, šilta. Antru metimu pakirtau šapaliuką. Pamatuojam - 33 cm. Įskaitinis. Valio - atsidarėm. Po kelių metimų Mantui užkibo lydekaite - 43 cm. Per maža - teko paleist. Po kokių 20 min - Mantas ištraukė šapaliuką. Viskas gerai - jau dvi žuvys dėžėje su aeratorium. Pradžia gera.
Šiek tiek pažvejojus - persikėlėm prie kitos dambos. Keli kibimai ir Mantas dar viena šapaliuką ištraukė.
Po to gamta pradėjo rodyti savo nagiukus - sustiprėjo vėjas, kuris neleido mums normaliai mesti masalų į norimą vietą, net valtį momentais nešdavo prieš srovę, prasidėjo lietus su perkūnija. Šiluma kažkur pabėgo, o kartu su šiais gamtos reiškiniais ir žuvys. Kol lijo ir žaibavo sugebėjau pakirsti tik neįskaitinį lydekiuką bei pugžlį. Likus iki finišo pusantros valandos nustojo lyti, žaibuoti ir vėjas nurimo. Pakeitus kelias dambas atradom vieną neblogą, kurioje per pusvalandį dar Mantas ištraukė 2 šapalus įskaitinius. Kol žvejojom buvo dar kibimų, bet galutinis rezultatas toks. Sušlapę ir prapusti vėjo nuatrėm lėkti finišo link.
Kol atplaukėm pirmas nemalonus siurprizas - vienas šapaliukas neišgyveno. Tad mūsų pagautos žuvies kiekis sumažėjo ir rezultatas buvo 1,442 kg. - bendroj lentelėj buvom 24. Kitiems mūsų klubo ekipažams:Plėšrūnų 1 ekipažui ir Plėšrūnų 3 ekipažams, kurie praktiškai 1 kartą žvejojo šiame telkinyje bei buvo pasirinkę ešeriukų žvejojimo taktiką nelabai pasisekė. Vieni neiskaitines kelias lydekaites ir kelis ešeriukus pagavo, o kiti liko "su baronka". Bet Plėšrūnai 2 pasirodė visu gražumu - pagavo du starkius įskaitinius ir tą dieną buvo 10 su svoriu 3,380 kg. Jie iš pradžių bandė ešerių ir starkių ieškot Atmatoje - nuplaukė net iki Kuršmarių ieškodami žuvies, bet neradę pakeitė nuomonę ir parlėkė iki Nemuno. Čia ir pagavo.
Poto paaiškėjo, kad pirmos dienos geriausius rezultatus davė Nemunas.
Kitas rytas prasidėjo nuo nemalonumų - per naktį buvo pavogtos dvi valtys. Viena mūsų klubo ekipažo Plėšrūnai 3 kita Klaipėdiečiams. Startas atidėtas. Policija ir visi kiti reikalai. Kol buvo atliekami formalumai ir pildomi pareiškimai, Mantelis nutarė apsukti su savo valtimi ratą palei krantus. Ir ką gi? - vieną valtį rado apverstą ir su išleistu oru. Paskambino organizatoriams Tada kiti dalyviai (Tomas Kulbis iš Hart ekipažo) pagelbėjo bei partempė valtį į krantą. Pasirodė, kad tai mūsiškių valtis. Tai vyrukai jautėsi kaip antrą kartą gimę. Mūsų mechanikai - Mantelis ir Aurimas apžiūrėjo variklį ir pasiūlė nuėmus variklio gaubtą viską pravalyti, prapūsti suspaustu oru ir pabandyti užvesti. Povilas greit užsiėmė tuo reikalu. Aurimas užsiėmė kuro bako garinimu. Marius su Remigijum puolė iš valties balionų išleidinėti susikaupusį vandenį bei apžiūrėti ar nepažeista kaip nors kitaip. Kol Povilas viską išvalė, nusausino ir kiek įmanoma gamtos sąlygom prapūtė, kiti apžiūrėjo valtį ir pabandė pripūsti oro. Ir ką sau galvojat? - Neptūnas mūsiškiams buvo geras tą dieną - variklis užsivedė, valtis neprakiurus, tik nuo išsiliejusių kuro atsargų išsiporėjo šiek guma. Na bet sudalyvauti II ture įmanoma - tad vyrukai nusprendė surizikuot. Visi draugiškai į jų kuro baką supylėm kas kiek galėjo kuro.
Antros valties nerado. Žmonėms kartu su valtim ir varikliu ilgapirščiai išnešė visą įrangą: meškeres, masalus, echolotą, netgi dokumentus. Niu vienu žodžiu - žiauriai nemaloni situacija. Kiek supratom žmogui kažkas paskolino valtį įranga ir jis vis tik sudalyvavo II ture.
Startas vėlavo dvi valandas. Kadangi oras pasikeitė į gerąją pusę - kaitino saulė. Nusprendėm visi toliau laikytis savo pirmomis dienomis pasirinktų taktikų.
9 val. startas. Pusvalandis plaukimo ir mes vietoje. Pirma damba. Pirmi kibimai, bet tušti. Pagaliau atsidarėm su Šapaliuku. Po trumpos pertraukos vienas ešeriukas. Ir cia truputi nelaimingas nutikimas - man užkibo lydekiukas (iš akies tikrai įskaitinis). Likus iki valties visai nedaug bei jau tiesiant graibštą į vandenį - jis susipurto ir nupjauna savo dantukais fluorkarboninį pavadėlį. Mantas pabandė griūdamas dar pasemti jį, bet neišdegė ....o tuo pačių ir netyčia ant savo mylimiausios meškerytės užgriuvo :( Šiaip geros nuotaikos nešėjui Rėkyvoje turbūt užėjo juodų minčių srautas po šito. O dar šapalų (nors ir kibo) niekaip nesugebėjom pakirsti. Tai tyla valtyje vyravo kokią gerą valandą. Kibimas visai aprimo. Pakeitem kelias dambas - nieko. Trečioj ištraukiam - vieną. ketvirtoje damboje geras smūgis ir už 10 metru pamatom nemažą lydeką, bet ir šį kart ji su šapaliniu pavadziu greit susitvarkė. Visai paniūro Mantelis. Tada nusprendėm leistis žemyn pirmųjų mūsų dambų patikrint. Dvejose dambose ištraukėm po vieną. ir likus 1 val. 30 min. nusprendem sustot paskutineje damboje padaryt keleta metimu ir plaukti starkio bandyt. Bet šioj damboje mūsų laukė siurprizas - 4 šapalai per 20 min. psakutinis nemažas ir sužeistas. Nusprendėm likus valandai plaukt link finišo ir nerizikuot, kad neišgyvens. Nulėkem. Bet tas šapaliukas per pusvalandį neišgyveno (dėl ko jis neišgyveno - nepasakosiu- lai tai lieka mūsų klubo nuotykių muziejuje). Antros dienos rezultatas mūsų ekipažo - 3,456 kg žuvies ir 13 vieta. Kiti mūsų klubo ekipažai pasirodė taip: Plėšrūnai 1 - 1,048 kg (34 vieta) , Plėšrūnai 3 - 1,624 (28 vieta) ir tik Plėšrūnams 2 (51 vieta) - nepasisekė atvežti įskaitinių žuvų. (vienas starkis apie 1 kg atsipurtė likus 0,5 m iki graibšto, vieno nepakėle)
Tai bendrai šiame LSL etape
ekipažų įskatoje:
- ekipažas "Upinis" užėmė 17 vietą,
- ekipažas Plėšrūnai 1 užėmė 46 vietą,
- Plėšrūnai 2 - 27 vietą
- Plėšrūnai 3 - 41 vietą.
Komandų įskaitoje:
Plėšrūnai 1 - 15 vietą,
Plėšrūnai 2 -19 vietą.
Manyčiau visai neblogi rezultatai - žiūrint į tai jog tai mūsų klubui pirmas sezonas.
Taigi išvados po šio etapo tokios:
- Visai neblogai pasirodėm, bet tuo pačiu supratom kad dar yra ko pasimokyti iš kitų dalyviu.
- Žvejai - žmonės solidarūs ir bėdoje visada ištiesia pagalbos ranką.
- Savo inventoriaus apsauga niekas kitas nepasirūpins geriau nei patys.
- Šapalai kibo ant tsuyoki vobleriuku ir mikrovartiklių.
Ačiū klubiečiams
už gerai praleistą laiką, puikia nuotaiką, draugiškumą ir nuotraukas.
Ačiū Angler Studio ir Sigitui Lukštai už foto.
P.s.
- Jei domina įvairus bendradarbiavimas spiningavimo temomis - aš, mūsų ekipažas ar klubas (žiūrint kokia tema ar klausimas) pasirengę bendradarbiauti. Susisiekite su mumis ir manau tikrai rasime bendrų tikslų bei formų jiems įgyvendinti.
- Jei kyla kažkokių kitokių klausimų - taip pat rašykite ir klauskite, o mes bandysime atsakyti.
IKI sekančios žvejybos.
Komentarai
Rašyti komentarą