2018-05-13 dieną, su savo Kolega Upiniu buvom nusprendę padaryti treniruotę LSL Nemuno etapui, bet dėl neplanuotai užsitęsusių procedūrų gauti leidimus žvejot pasienio zonoje teko jos atsisakyti (negavome patvirtinimo, kad esame įtraukti į Sąrašus). Bet kaip sakoma - nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Orų prognozės buvo įdealios. Kadangi vis tiek žvejybą buvom suplanavę Rusnėje, o jūra jau visai netoli - pasiūliau išplaukt į Jūrą (tuo labiau, kad jau pora metų nebuvau į ją išplaukęs). Mantelis, kaip tikras žvejas iš kart sutiko, bet perspėjo, kad žvejosime tik džigu.
-Kodėl? - man kilo klausimas. Gavau atsakymą:
- Kai pakirsi pirmą menkę suprasi.
- Na gerai,- pagalvojau.
Tada išsiklausinėjau ko reikia tokiai žvejybai ir pasiruošiau;
Kotą iki 65 g. išmetimo, galvakablių, čeburaškų nuo 40 iki 55 gramų, gal kokių 25, bei gūmų atitinkamų. Pasiruošti padėjo Justiniškėse, esančios Žūklės prekių parduotuvės darbuotojas, parinko valą, ritukę ir kitką.
Pasiruošiau ir į trąsą. Kelionė prasidėjo 3 val. ryte, nes reikėjo dar paimti pasą iš darbovietės. Kelionė neprailgo, nes vis palei kelią stirnos lakstė, tai nedavė nuobodžiaut - nežinia kas joms į galvą šaus. Bent 5 vietos autostradoje rodė, kad per nakt buvo nutrenkti gyvūnėliai išbėgę ant kelio.
Apie 7 val jau buvau vietoje. sulaukiau kolegos. Įsileidome valtį ir pajudėjom link jūros. Plaukdami Danės upe Mantelis pasiūlė sustoti kavos krantinėje. Sustojom. Ir čia prasidėjo nuotykiai 🙂 - Kavinė nebedirba. Niu ok - judam toliau. Išplaukiam į uostą - gaunam leidimus išplaukt. Ir Pasieniečiai praneša, kad negalim - kažkokie popieriukai netvarkoj. Susisiekiam su uostu - praneša, kad baigėsi leidimas prieš savaitę. Teko grįžti ir Manteliui nuvažiuoti iki uosto bei prasitęsti leidimą. Gerai, kad tuo nuotykiai ir baigėsi. 🙂
Išplaukėm į jūrą. O ji rami - bengos nedidelės, vėjas nuo kranto nestiprus, dangus giedras - viskas super. Pirma stotelė - ir Upinis pamoko mane kaip jūroj džigaut. Užsidedu 50g galvakablį gumą ir metu. Bei laukiu to žadėto pirmo kirtimo pojūčio. Pirmu metimu sulaukiau ne kirtimų, o lengvų palietimų. Po kelių metimų Manteliui pirmas normalus kirtimas - jis iš netikėtumo pakertant vos nepersisvėrė per bortą. Iš pradžių nepatikėjau, kad tai gali kirst. Bet po kelių metimų ir man pirmas tikras kirtimas ir pompavimas. Menkė apie 1,5 kg. Ir žinot tos menkės traukimas kažkoks kitoks - tikrai tiek nevargsti tokio svorio lydeką ar starkį traukdamas. Jausmas toks, kad kažką tokio labai sunkaus trauki o tos pompavimas (ypač jei iš toli trauki) toks ilgas atrodo, kad net rankas pakerta.
Pagalvojom - kad bus turbūt gera žvejyba - iškart abu pagavom. Bet, kaip visda, ne viskas taip paprasta. Pasirodo, kad menkių vienoj vietoj susikoncetravusių tą dieną nebuvo ir jos migravo ne būriais, o mažais būreliais arba po vieną. Tad mums teko irgi migruoti - ant kiekvieno sustojimo ištraukdavom po 1-2 menkes ir toliau. Rekordas vienoje vietoje 4 menkės.
Žvejyba gavosi visai gera - pagavom nedaug (aš 7 menkes ir 1 velnią, o Mantelis 12 menkių) bet kaip Mantelis sako didesnių egzempliorių. Menkės visos maždaug po 1,5 kg, didžiausia užkibo Manteliui - apie 2,5 kg. Šiaip ne taip įtilpom į leidžiamos paimt menkės kiekio rėmus (15 kg. vienam žmogui).
Mano išvados po šios žvejybos būtų tokios:
- menkių žvejyba džigu - visai smagus užsiėmimas ir emocijų joje tikrai daugiau nei pilkeriaujant.
- Jei jau džigauti ant menkių - tikrai reikia pasiimti daugiau galvakablių, nes juos gan dažnai tenka palaidot tarp akmenų. Per vieną žvejybą apie kokius 10 tikrai palaidojama.
- Įspūdis toks, kad kažkodėl galvakabliai mažiau kliūna už tų kliuvinių nei čeburaškos.
- Gumų reik irgi turėt įvairių, nes ir foto matosi viso skirtingos, gal tik paskutiniu sustojimu Manteliui baltai raudona daugiau vaisių davė.
- Nors žvejojau su pintuku 0,2, kitam kartui rinkčiausi šiek tiek plonesnį, nes truputi per ilgai tenka laukti kol nusileis galvakablis ant dugno. Per stiprus jis man buvo ir bandant nutraukti jį kai užkliūna galvakablis už kliuvinių. Bet čia mano nuomonė 🙂
Dar keletą foto iš žvejybos 😉
Na o gegužės pabaigoje jau LSL Nemuno etapas. Ten su savo Naparniku Upiniu atstovausim po Kauno žūklės klubo "Plėšrūnai" vėliava. Ekipažas mūsų vadinasi "Upinis", o komanda "Plėšrūnai -1". Tad jei ką domina bendradarbiavimas - mūsų ekipažas ir klubas pasirengę. Kreipkitės ir gal atrasim bendrų interesų ;)
Komentarai
Rašyti komentarą