Sulaukiau praeitą savaitę neeilinio pasiūlymo. Geras draugas, Saulius, pasiūlė paspiningauti Nemune. Man tai buvo šioks toks iššūkis ir naujiena, todėl nedvejodamas sutikau. Žvejoti susiruošėm valtimi, plotas - nuo Merkinės iki Nemunaičio. Nemaža atkarpa - tad išplaukėme labai anksti ryte.
Pasirodo kas ten laukė manęs nelabai atspėjau. Iš pradžių galvojau, kad žvejyba bus panaši kaip Neryje nuo kranto, tik skirtumas tame, jog galėsiu daugiau vietų patikrinti nei nuo kranto. Pagal tokį mąstymą ir pasiruošimas buvo.
Tik išplaukus, supratau, kad nė velnio - viskas daug sudėtingiau, o tuo pačiu ir įdomiau. Suskirstyčiau gal visą tą atkarpą į dvi dalis - nuo Merkinės iki Ryliškių duobės ( kaip vietiniai vadina) ir nuo jos iki Nemunaičio.
Pirmoje atkarpoje labai daug slenksčių, už kurių iškart prasideda duobės, daug posūkių, už jų viskas labai greitai keičiasi ir viskas skirtinga -upės grunte karaliavo akmenukai, posūkiai keitė posūkius, labai daug srovės ir verpetų. Šioje atkarpoje bandėm daugiau ieškot šapaliukų ir salačių, o duobikėse ar sulėtėjimuose už jų kokio lydžio. Čia man užkibo nelegalus šapaliukas, o draugui nelegalus salačiukas, kurie aišku buvo paleisti. Šapaliukas užkibo ant Tsu-yoki agent vobleriuko, o salatis ant KIBS vartyklės. dar po keletą kibimų lygtais buvo, bet nesu tikras ar tai kibimai ar akmenukai . 🙂
Jei pirmoje atkarpoje upės grunte karaliavo akmenukai, posūkiai keitė posūkius, labai daug srovės ir verpetų, tai antroje atkarpoje upei praplatėjus dugne vyravo smėlis ir žvyras, srovė pasidarė tolygesnė, o atstumas nuo posūkio iki posūkio ženkliai pailgėjo. Teko jau ilgiau ieškot kur sustoti ir ieškoti plėšrūnams galimų slėptuvių. Daug visko bandėm bet ilgą laiką nesėkmingai, nors salačiai (kaip vietiniai juos vadina Šalviai) ir dažnai pliaukšejo paviršiuje, bet kažkodėl nepanoro mūsų siūlomų masalų. Pakilo vėjas - kuris netgi prieš srovę sugebėdavo valtį stumti.
Ir kai jau atrodė, kad visa gamta prieš mus, įsibrovėlius, sukilo, visai netikėtoj vietoje - didelėje srovėje (kažkas panašaus į ilgą slenkstį, kur gylis vos 0,5 metro, dugnas smėlėtas, protarpiais matosi žolės) pradėjo kibti lydekos - per 20 min ištraukiau 1,5 kg. lydeką, vieną 44 cm. ir mazuronkę, be to dar tris neblogi kibimai. Nunešus srovei žemiau, grįžti nebegalėjom - irkluoti beviltiška.
Žemiau plaukiant kibimų daugiau nebesulaukėm ir 18 val baigėm. žvejybą.
Kadangi per žioplumą nei telefono, nei kameros nepasiėmiau tai šį kart vaizdų nėra iš žvejybos.
Išvados:
- Gražus tas Nemunas ir labai grąžūs vaizdai plaukiant. Daug vietų kur gali sustoti ir išlipęs iš valties žvejoti atsitojęs kokioje seklumoje ar saloje.
- Reik būt pasiruošus įvairiai žuviai, nes čia gali pagauti ir šapaliuką, ir salatį, ir lydeką, ir ešerį, ir sako starkį bei šamą.
- Sudirbo Kibs vartyklės 18 ir 20 gr., bei Tsuyoki agent vobleriukas (bent jau man).
- Plaukti reikia su mažą grimzlę turinčia valtele, o priekyje sėdinčiam žvejui reikia labai stebėti dugną, nes iššokantys akmenukai gerokai gali apkartinti dieną.
- pasitaikius progai pakartočiau tokią žvejybą.
Komentarai
Rašyti komentarą