Sveiki. Kažkaip užtrūkau su savo straipsniu, bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada. Iš kitos pusės gal ir geriau aprašyti įvykius atslūgus emocijoms.
Nuo ko čia pradėjus - gal nuo pasiruošimo. Pasiruošimas šiam etapui vyko ilgai. Pats asmeniškai skyriau bent po viena dieną kiekvieną savaitgalį šiam ežerui. Man padėjo geras draugas ir vietinis žvejys Saulius. Viena treniruotę pavyko padaryt su klubo nariu Marium. Per tas dienas išnaršiau ežerą skersai išilgai. Vietas žymėjausi, klausiau visų kartu plaukiojusių su manimi patarimų, su vietiniais žvejais šnekėjausi. Informacijos daug gavau.
Kažkaip prieš pradedant treniruotis, buvau peržiūrėjęs konferenciją su vienu iš PAL lyderių. Jo išsakyta mintis apie treniruotes ir jų tikslą sužavėjo ir įstrigo. O mintis paprasta - tai , kad kiekvienas atvažiavęs prie naujo telkinio mato tik to vandens telkinio paviršių ir jame atsispindinčius dangaus debesis. Tad pirmas treniruočių tikslas yra susipažinti su ežeru bei jo dugnu, kad atvykus prie jo pasižiūrėjus tu matytum ne tik paviršių, bet ir kurioj vietoj yra koks kalniukas, skardis, sėklius, kur akmenuotas dugnas ir t.t. Po trečios ar ketvirtos treniruotes aš į Daugus jau žiūrėjau visiškai kitaip nei prieš tai - iš tikro jau, kaip sakoma "nesibalamutinau" - o judėjau nuo taško iki taško. Aišku su visu ežeru nesusipažinau - užteko laiko tik kokiai 40-50 proc. pažint. Tad ir varžyboms pasirinkom tą ežero dalį kurią išnagrinėjau.
Kažkaip pasitaikė taip, kad beveik visos treniruotės įvyko karštomis, saulėtomis dienomis. Ir atvirai pasakius visos jos liūdino, nes buvo visiška "nekiba". Kokius masalus bedėčiau, kokias sistemėles beriščiau, treniruotės rezultatas - trys keturi ešeriukai ir kokia viena lydekaitė. Tai varė į neviltį. Bet vietiniai mane ramino - "nepergyvenk - suprask, kad jei čia nieko nepagauni, kitur ir kitiems irgi tas pats - ir šis rezultatas, pamatysi -tave nustebins ir bus labai geras". Aš kažkaip tuo abejojau ir kuo toliau tuo labiau baimės man varė šis ežeras. Tačiau viena diena pasitaikė vėjuota ir su nedideliu lietumi. Tada ežeras atsiskleidė visu gražumu. Išplaukiau vienas su tikslu patikrinti visus taškus tokiu oru. Ir ką sau galvojat ?- visuose taškuose žuvys kibo. Buvau nustebęs, o Saulius man tėškė - "aš gi tau sakiau, bet žinok vieną - jei taip kibs - tai visiems kibs panašiose vietose ir bus tik sunkiau kovot su kitais, tad geriau melskis, kad būtų karšta" 🙂. Ir abi varžybų dienas buvo kaip tik vėjuota ir su trupučiu lietaus 🙂 Tai buvo tik dar įdomiau 🙂
Kas dar paaiškėjo per treniruotes:
- pirma tai kad šio ežero lydekos įnoringos ir bet kokios gumos ar voblerių neima, dažniausiai pasirodo kabinasi ant, kaip kurie sako, "kaimietiškų" gumų ir metalo. Netikėjau iš pradžių, bet ......
- antra, kad nors yra gražių ešerių šiame ežere, per varžybas į tikslingą vien tik jų paiešką neverta orientuotis, nes šiemet anot vietinių kažkokia anomalija - nieks normaliai jų nepagauna. Nuspręsti kas tai įtakoja, anot Saulius, net fantazijos trūksta, kažkaip jo mintys linko prie to, kad galbūt jie prisiėda neršiančių dyglių, kurių šiemet nenusakomai daug ir į dirbtiniu masalus net nežiūri ...
- trečia vietose kuriose numatoma gaudyt lydekas - būtinas baltos žuvies būvimas.
Vat su tokiom išvadom ir atvykom į trečią LSL etapą. Kaip visad apsistojom. pasiruošėm ir startavom. Tiesa - šiame etape nusprendėm dalyvaut su mano valtimi. Ir su Manteliu truputi prasišovėm. Prieš varžybas nors ir išbandžiau (ne vienas plaukiojau) - viskas buvo tvarkoj plaukiam dviese 30-33 km/h, bet vieno dalyko, kuris net nešovė į galvą, buvau neišbandęs. Kažkaip neįvertinau, kad dar į gyvos žuvies laikymo talpą reiks įpilti vandens, kuriso talpa apie 40-60 l. tai va pagavus pirmą lydeką ir įpilus vandens - gavom nemalonų siurprizą - greitis krito per pus :(. Tad per varžybas liko daug nepatikrintų taškų ir teko tenkintis taip kaip yra.
Pačios varžybos vyko dvi diena ir abi dienas pūtė didelis vėjas, su kartais nulyjančiu smulkiu lietumi. Viskas, kas buvo atidirbta per treniruotes, atidirbo - tik pritrūko sėkmės. Abi dienas pagavom po septynias lydekaites, tik pirmą dieną iš 7 buvo 4 įskaitinės, o antrą dieną iš 7 buvo 1 įskaitinė, visoms kitoms 1-2 cm pritrūko. Toks rezultatas leido mums užimti atitinkamai 1 dieną 7 vietą iš 51 ekipažo, o antrą dieną - 23. Susumavus bendrai etape buvom 12 vietoje ir nedaug ptitrūko iki mūsų tikslo - bent viename etape patekti į dešimtuką. Bet, kaip sakoma, pamažu ir užtikrintai tobulėjam - I etapas 33 vieta, II etapas -17, III etapas - 12 🙂 Na gal IV kartas ir etapas nemeluos ir ketvirtame etape įvykdysim savo tikslą.
Kad suprastumėte kiek nedaug sėkmės pritrūko - tai paaiškinsiu - viena lydeka, kuri man antrą dieną atsikabino likus 2 m iki valties - mums galėjo atnešti 3 vietą etape 🙂 bet ..... 🙂
Mūsų klubo kitiems ekipažams truputi prasčiau sekėsi, bet nėra ko norėt, juk visi 1 metus dalyvaujam ir tikslas šiemet susipažinti su LS lyga bei pakliūti tarp 44 ekipažų, kurie užsitikrintų dalyvavimą kitame sezone.
O lyga kuo toliau tuo labiau mus stebina gerąja prasme. Stiprėja ir tobulėja: atsiranda jau video filmukai, tokie kaip "Angler studio" daromos apžvalgos :
Pradeda domėtis LSLu ir televizijos laidos apie žvejybą. Beveik visi mūsų ekipažai pateko į laidos "Ape žūklę" kadrus 🙂
Na o dabar, rengiamės Kupiškio etapui. kuris įvyks rugpjūčio 4-5 dienomis. Po jo aprašysiu etapo bei viso sezono mūsų ekipažo "UPINIS" ir Žvejų klubo "Plėšrūnai" rezultatų apžvalgą 🙂
Vos nepamiršau - sveikinu savo ekipažo narį Mantelį su rimtu žingsniu savo gyvenime. O prisiminimui kaip bandėm "atkalbėti" jį nuo šio žingsnio foto 🙂
Iki kito susitikimo 😉
Komentarai
Rašyti komentarą