2019 - LSL čempionato II etapas Avilys

Sveiki. Štai ir prabėgo II 2019 LSL čmpionato etapas. Antrosios varžybos mūsų naujam ekipažui "Plėšrūnai JV". Man antras sezonas, o kolegai Jevgenijui antros varžybos LSLe. Rezultatas galutinis mus maloniai nustebino - penkta vieta šiame etape, Džiugu.

Avilys pirma treniruočių diena

Pabandysiu aprašyti kaip mums tai pavyko (t.y. apie pasiruošimą ir pačias varžybas). P.s. apie įrankių, masalų brendus kokius naudojam nešnekėsiu pabaigoj paminėsiu tik kokios sistemėlės ir kokio tipo masalai suveikė)

Pasiruošimas

Po pirmo etapo Rusnėje - buvo aišku, kad terniruotis galėsim geriausiu atveju paskutinę savaitę prieš etapą, nes man per dvi savaites reikėjo praeiti dvi atestacijas doktorantūros studijose, o trečią savaitę laukė šiokios tokios gydymo procedūros. Klaustukas buvo kaip tai praeis, bet tikėjausi, kad viskas bus gerai. Tad praktinėms treniruotėms liko geriausiu atveju paskutinė savaitė. Darbe direktorius geranoriškai išleido atostogų.

Tad planas veiksmų iki treniruočių buvo toks:

1. susirasti ir išsinagrinėti batimetrinius žemėlapius, juose pasižymėti įdomias vietas,
2. su klubo narių, draugų, kurie žvejoja tame ežere ir vietinių žvejų pagalba ieškoti visos galimai naudingos informacijos apie ežerą, t.y. kokiose vietose jie gaudo lydekas, ešerius, kokio dydžio jie ten būna, kokiais masalais, svoriais, pravedimais žvejoja ir t.t.
3. pasiderinti bent vieną treniruotės dieną su vietiniu žveju ir pažvejot kartu, 

Likus dviems savaitėms jau daugmaž buvom beveik visą tą planą įvykdę, Netgi susiderinom žvejybą su vietiniu. Liko tik realios treniruotės. Jos buvo suplanuotos visą paskutinę savaitę. Bet visus planus teko pakoreguoti dėl nedidelės chirurginės procedūros - mat po jos siūles nuimti galima buvo tik birželio 27 d. Kad ir kaip gydytojus bandžiau paprašyti, kad gal anksčiau galima būtų, pavyko susitarti tik viena diena anksčiau.

Treniruočių laikas sutrumpėjo keturiomis dienomis ir iš savaitės liko tik 3. Dar orų prognozės viską jaukti pradėjo (vėjas buvo žadamas didelis su 15-20 m/s gūsiais dvi dienas iš likusių trijų 😓 (p.s. su savo valtim kol kas per tokį vėją tik palei krantus ir užuovėjoje galėčiau plaukt 🙂) Tad treniruotė su vietiniu žveju gražiai liko atidėta į šalį 😟

Ketvirtadienio Avilys per vėją

Treniruotės

Kad ir kokie tie nesklandumai su planavimu nenuleidom rankų su Jevgenij ir bandėme suktis iš padėties. Čia pagalbos sulaukėm iš visur. Pirma birželio 23 vistiek patekau ant Avilio su bendraklubio Mariaus Tamošiūno pagalba. Abu praplaukiojom visą ežerą patikrindami batimetrijos duomenis ir pasižymėtas iš anksto vietas. Ant vandens susitikom kolegas iš "Žvejo tribūnos" klubo (ekipažą "ŽT Žemaitija" - Mantas Galvanauskas ir Ruslan Suščij) pabendravom - jie dar pasikvietė mus pas save į sodybą pavaišino kava ir pietumis - ačiū jiems už svetingumą. Pasitreniravus dar tą pačią dieną teko grįžti į Vilnių, viską pamažu susidėti treniruotėms, pačioms varžyboms ir laukti kol nuims siūles. 26 dieną jau buvau viską pasiruošęs praktiškai iš procedūrinės lėkt prie Avilio.

Po apžiūros ir siūlių nuėmimo paaiškėjo, kad viskas gerai ir aš tiesiai patraukiau prie ežero. O ten jau laukė Marius. Tad tą dieną jau treniravomės su mano valtim.

Kitas dvi dienas treniravomės su jo valtim nes ji leido, kad ir nelengvai, bet per tokias oro salygas plaukti. Kaip vyko mūsų treniruotės vyko su Mariumi jis jau yra aprašęs "Plėšrūnų" facebook puslapyje, tad nesikartosiu.

Paskutinę dieną treniravausi su kitu mūsų klubo ekipažu (Aurimas Miknius ir Povilas Barštys) - bandžiau pasidalint mano turima informacija.

Negaliu nepaminėt, jog tose apylinkėse prastas ryšys, per jį teko patirt kaip mes priklausomi nuo technologijų 🙂 Pirmąją dieną gal pusvalandį su Marium teko kankintis susisiekiant su juo norint pranešti, kad aš jau vietoje. Pasirodo jo telefono numeris ir sim kortelė kažkiokiu būdu pasidarė neregisruoti tinkle. Tas pats treniruočių metu ir mano telefonui buvo ne vieną kart atsitikę - vienintėlė galimybė pašalinti šią problemą - reik karts nuo karto patikrinti ar yra ryšys, ir jei jo nėra - perkrauti telefoną.

Varžybų išvakarėse atvažiavo Jevgenijus, kuris pasidalino savo turima informacija iš vietinių žvejų.

Vaizdai iš treniruočių:

Kibo ne tik ešeriukai ir lydekos 😁

Aptarę turimą informaciją nusprendėm ir nusistatėm tokius bendruosius tikslus:

• kadangi žiūrint į statistiką norint būti prizininkais reikia surinkti ne mažiau 4-5 kg. per turą, o mūsų tikslas atsidurti bent per viduriuką, tad norint tai pasiekti reiktų surinkti po 2.5 kg. per turą - sunkoka :) žiūrint į trenruočių rezultatus, bet kiek supratom įmanoma.
• mūsų atveju turbūt geriausia pagrindiniu taikiniu pasirinkti ešerį. Tiek treniruotės, tiek ir info iš kitų rodė, kad lydeka gali būti įnoringa arba nepakankamo dydžio. O ją ir ant mikromasalo galima pagauti begaudant ešerius. Tad jei užkibs tai bus, kaip kiti vadina "bonusiuku". 
• iš pradžių susirinkti kad ir mažų ešerių bet maks kiekį ir pamažu didintis. 
• pradėti nuo tolimesnių taškų.

Kaip ir viskas - miegot ir laukti starto.

Varžybos

I diena. Susidėliojom viską į valtį. pasiėmėm po tris kotus. Du ešeriukams ir lydekai (jeigu ką). Startas. Visi nulekia, o mes palaukiam (su baltu pavydu) kol nurims didžiųjų katerių bangos ir patraukiam į savo taškus tikėdamiesi, kad jie nebus užimti. Sustojom truputi nukrypdami nuo plano pirmam taske, kur mūsų manymu buvo galima greit sugaudyti, kad ir nedideliu bet 20 ešeriųkų kurių svoris iki 60-100 gr. Sugaudem greitokai, bet kad dydis maks 50 gr. Tas mūsų netenkino, tad pradėjom tikrint kitus taškus gal kokius 5 pabandėm, bet juose rečiau ir panašaus dydžio ešeriukai, Per tris valandas pavyko tik kelis mažesnio dydžio ešeriukus pakeisti 'didesniais" 10-15 gr. O laikas greit bėga. Likus 2-2,5 nusprendėm grįžt į ten, kur žinom, kad tikrai vietiniai pagauna gerų ešerių. Pakeliui sustojom dvejose lydekinėse vietose trumpam. Vienoje Jevgenijui buvo du kibimai, bet jie nerealizuoti. Nepematėme net kokio dydžio. Likus 1,5 val. gryžom į pirmuosius taškus. Pastebėjau, kad echolotas pradėjo tose vietose maloniai stebinti. Sustojom ir pradėjom šukuoti, keitėm kas du trys metimai tai sistmėles tai masalus, svorius, (paprastas džigas, paternosteris, sukriukės ir t.t.) Pakeitus kelis kart stovėjimo vietas ir sistemėles bei likus 40 min iki finišo, pirmas rimtesnis kibimas ir praplaukiant pro šalį konkurentams tenka ištraukta kokių 400 gr. gražuolį. Tada Jevgenijui kibimas, ir taip pakaitom iš vieno taško per 20 min ištraukiam 6 gražuolius ešeius. ( didžiausias 530, o mažiausias apie 250 gr.). Likus 12 min. nusimėme nuo taško ir nulėkėm link finišo. Kirtus finišo linija ramiai sau ant vandens atsirinkome svėrimui 6 gražuolius dar 14 didesnių iš 30-35 prieš tai pagautų "eletrikų". Likusius paleidome ir nunešėme sverti. Pasirodo tikslą pasiekėm visi jie svėrė 2,648 kg. 

Planas kaip ir įvykdytas - super - beliko sulaukti rezultatų. Rezultatas nudžiugino - I ture 12 vieta. Neblogai.

1 dienos išvadas padarėm tokias - laikytis panašaus plano 2 dieną, tik sumažinti taškų skaičių iš 6 į tris. 2 ešeriams ir vieną lydekai. jie visi netoli. jei matom kad nesugebam ešeriukų iškrapštyti vis kas valanda ar dvi patikrinti lydekas 15 - 20 min.

II diena. Startas. Plaukiam suplanuotu maršrutu. Sustojam. Pirmoje vietoje vel bandom mažiukus ir greit surenkam 11 vnt. Ir čia viskas išsijungė. Ką bedarytum, ką bekeistum - nieks neveikia, nei vietos pakeitimas, nei masalų keitimai, nei pravedimo keitimai. Kelias valandas nieko nerasdami nulekiam lydekos pabandyt. Sustojimas - keli metimai ir Jevgenijui lydekos kibimas - gražų lydį pamatom, bet .... tik pamatom, jis velnias sugebėjo išspjauti masalą likus 1,5 m iki valties. Jevegenijus labai nusiminė. Bet reik toliau dirbt. Dar lyg vienas pabandymas buvo mano masalu susiviliot, bet viskas tuo ir baigėsi, Gryžom atgal prie ešerių - nieko. Nors juos ir matau echolote, bet nesugebam niekap iškrapštyti. Vėl likus 1,5 val iki finišo nulekiam prie lydekų. Vienas kibimas ir tyla. Apima nerimas abu. Likus valadai pasiūlau pabandyti bent mažais užsidaryti, kad bent koks 1 kg susidarytų. Nulekiam tyla. Likus 45 min jau buvo aplankę mintys plaukti link finišo. Pasėdėjom su Jevgenijum ir pasiūlau dar kartą pabandyti ant didesnio gylio sustoti ir pabandyti, (gal prabus jie kaip I dieną). Jevgenijus sako "gerai, bet prieš tai paaukosiu Neptūnui ką nors" ir švystelėjo per petį monetą. Nusijuokėm abu pakeitėm vietą - rodo žuvį, bet kibimų nėra. Pakeitėm vėl vietą ir girdim, kad šalia dar dvi valtys priplaukia. Užmetu masala ir laukdamas kol jis nuskęs apsidairau pažiūrėti kas ten už nugaros. O ten - tas pats ekipažas kuriam praplaukiant 1 dieną mes ištraukėm pirmą normalų ešerį. Mintyse galvojau gal tai sutapimas ir atsisukdamas pamačiau ties ta vieta kur užmečiau tipinį ir vieną vienintlį nepakartojimą ešerio čeptelėjimą - greit atsriejo mintis - "kelk masala į viršų". 15 min - 5 ešeriai - 2 kg. Paskutinio ešerio traukimas likus 9 min iki finišo parodė visą gražumą Avilio ešerių, Užkibusį ešerį (gal kokių 300 gr.) betraukiamą atsivijo 4 ar 5 tikri gražuoliai, kurių dydis viršijo 3-4 kartus mūsų traukiamo ešerio dydį . Gaila, kad jau laikas išseko ir teko plaukti link finišo.

Finišavom. Atrinkome prie 5 šių gražuolių dar 10 mažiukų, vieną teko paleistines jau matėm kad nebeišgyvens. Tad bendras svoris 15 ešerių buvo 2,460 kg. 

Tikslas 2,5 kg galima sakyti pasiektas, Beliko laukt rezultatų. 

Viską susitvarkius - paaiškėjo kad antrą dieną mes buvom 9, o to pakako, kad etape užimtumėme 5 vietą.

Super 😁

Dabar su Jevgenijum galvojam, ar ne per aukštai užsikelta kartelė ir kada išeis per ją perlipti 🙂

Atskirai noriu padėkoti:

• Visų pirma šeimoms už palaikymą ir galimybes;
• Mūsų klubo "Plėšrūnai" nariams Aurimui, Povilui, Mindaugui, Remigijui, Giedriui ir Mariui už gerą nuotaiką ir pagalbą.
• Mariui Tamošiūnui ir jo tėvams, kad priglaudė kelias dienas pernakvoti savo sadyboje bei pamaitino karštu maistu.
• Jevgenijaus draugui Koliai 😉
• Neptūnui 🙂 
• Sigitui Lukštai ir jo kolegai - nežinau ar tai sutapimas, ar jie iš tikro gerą aurą neša, bet tai jų ekipažui praplaukiant ar priplaukiant ešerių kibimai prasidėdavo 🙂 
• Žvejokliui už paramą Klubui

Dabar kaip žadėjau apie tai kas suveikė. Pirmą dieną mums gaudant didesnius ešerius suveikė paternoster ir dropshot sistemėlės su lėtu pravedimu palei dugną. guminukai naturalių spalvų ir iki 2 colių. Mažus ešerius greitas pravedimas paviršiuje buvo svarbiausias, masalai dar mazesni arba sukriukė. Antrą dieną mažiems tas pats, o vat didesniems ešeriams džigas viduriniuose vandens sluoksniuose. Nors mano manymu turbūt buvo suveikes bet koks masalas - svarbu tik, kad jis būtų per vidurį vandens gylio.

Tai vat tiek minčių ir iki kito etapo.