2019 metų LSL čempionato III etapas, Latvija.

Sveiki. Prabėgo III 2019 LSL čempionato etapas. Daug iškėlęs klausimų ir diskusijų. Bet šiandien ne apie tai. 🙂 Tai buvo trečiosios varžybos mūsų ekipažui "Plėšrūnai JV".   Etapas tiek emociškai tiek fiziškai (man) buvo labai sunkus. Turbūt kažkoks latviškas vabzdys įkando virš kulniuko – tai dar ir šiandien koja ištinusi ir atrodo kaip bulka 😟         

Na o dabar aprašysiu kaip viskas vyko ir kaip mūsų ekipažui sekėsi.

Pasiruošimas

Nerašysiu apie tai, kokios iki šio etapo pradžios vyko peripetijos ir diskusijos, bet faktas tas, kad iki paskutinės savaitės nežinojau ar išvis galėsim plaukti šiame etape. Nežiūrint į tai surizikavom pažeisti kai kurias kitos šalies taisykles. Bent 4 ekipažai tokios avantiūros atsisakė ir visai neatvyko.

Treniruotis šiame telkinyje galimybę radom tik kelios dienos iki starto. Planavimas vyko chaotiškai. Pats telkinys  - tai analogija mūsų Kauno marių tik gyliai ir reljefas žymiai skyrėsi. Siurprizas buvo tai, kad likus trims savaitėms iki starto šiame telkinyje vanduo buvo nuleistas iki kritinės ribos, kad atliktų kažkokius remonto darbus HES. Ir tik likus 1,5 savaitės vėl buvo keliamas vandens lygis jame.

Gavosi taip, kad tik atvykus į vietą vyko dėliojimas konkrečių minčių - ką darysim per treniruotes?

Kadangi buvom dviese su kito ekipažo nariu Mariumi Tamošiūnu, tai nutarėm , kad bent per treniruotes aš neleisiu savo valties ir nepažeidinėsiu Latvijos taisyklių ir plauksime viena valtimi. Vieną dieną skyrėme perspektyvių vietų paieškai į viršų nuo starto vietos, kitą dieną į apačią. (dabar gailiuosi, kad nerizikavau ir neplaukėme atskirai savo valtimis – būtume dvigubai didesnius plotus patikrinę, bet yra kaip yra)

Treniruotės

Pirmą dieną mūsų treniruotės pradžią teko truputį atidėti dėl rūko. Tad Su Mariumi Tamošiūnu išplaukėme tik kokią 7 val. (rūkas dar ir tokiu laiku nedavė normaliai plaukti). Pagal turimą batimetriją ir prietaisus sustojom atokiau nuo vidurio, nes nenorėjom  trukdyti „maniakams“, kurie glisuodami pagal prietaisus skraido. Nes kai matomumas mažesnis nei per tris valtis kitaip to nepavadinsi.

Mus greit pradžiugino pirmieji kibimai. Antrojo sustojimo vietoje ištraukiau neblogą ešerį, o už kelių minučių Marius įskaitinį starkį. Be, kaip sakoma, negalima džiaugtis greitais kibimais. Praėjus rūkui patraukėm toliau ieškoti perspektyvių taškų. Sutikom kolegas, kurie anksčiau pradėjo savo treniruočių ciklą. Pasidalinom įspūdžiais apie telkinį ir supratom, kad mūsų pirmi įspūdžiai, toli gražu neatspindi tikros padėties.

Batimetrija, kurią turėjom, nebuvo tiksli - tai teko daug plaukioti ir žymėtis perspektyvius plotus, kartas nuo karto patikrinant kas joje gali būti. Aišku, po pirmo įskaitinio starkio kažkodėl galvose sukosi mintys tik apie jo paieškas. Ir tik dabar analizuodamas supranti, kad iš tikrųjų didžiausią dalį pirmos dienos paieškų skyrėme starkiui (apie 80 proc.). Taip darbavomės 13 val. Glumino (mane asmeniškai) šlaitų statumas, gylis ir kritimo vaizdai echolote. Atvirai pasakius pirmąją diena jaučiausi kaip „Karvė pirmą kartą užlipusi ant ledo“. Kitaip to nepavadinčiau. Nors rezultatai pirmos treniruotės buvo ir visai nieko, bet kažkaip viduje baugino (baugino tai, kad negaliu perkasti vandens telkinio žuvų susibūrimo vietų).

Treniruotės rezultatai:

• Praeitas 10 km ruožas į viršų,
• Pažymėta keletas perspektyvių plotų (ne taškų, o plotų),

Pagauta: įskaitinis starkis, keli ešeriai, kelios lydekaites neįskaitines ir keli neįskaitiniai starkiukai.

Kibimų nemažai.     

Antra diena „nudžiugino“ vandens kritimo pradžia ir pradėjusia tinti koja. Visą rytą buvau irzlus ir nesavas. Iki pietų ne entuziazmą žvejoti, o antientuziazmą žvejoti kažkokį turėjau.  Marius net tai pastebėjo 😟. Nutarėm grįžti į stovyklavietę ir normaliai pavalgyti, atsigert kavos ir atsipalaiduoti (persikrauti). 

Papietavus, teko valtį paliktą vandenyje pasiimti nuo kranto, nes vėl vanduo krito. Išplaukę antrą kartą, ten kur planavom pasitikrint lydekas radom pliažus – visai sumišom. Pasišnekėjome su vietiniais žvejais ant vandens. Pasirodo tai įprasta. Šiaip tą dieną norėjome skirti lydekų, ešerių paieškai, bet vėl gavosi 50 proc. paieškų starkiams, o likęs paieškų laikas skirtas - 40 proc. lydekoms ir koks 10 proc. ešeriams.

Rezultatai irgi nieko blogo nežadėjo -  buvo legalių lydekų kibimų tikrai, pagavom ir ešeriukų, starkiukų bei lydekaičių.

Treniruotės reziumė: žuvies yra – plotai kur jos ieškot yra. Reik kantrybės ištraukt legalius egzempliorius. Nežinojom tik kelių dalykų: kaip svyruos vandens lygis varžybų dienomis (pasirodo jis tik kilo per tas dvi dienas) ir ką pasirinkti taikiniu.

Atvažiavo mūsų kiti ekipažų nariai bei ekipažai. Aptarę turimą informaciją supratome, kad per daug visko galvoje ir dar daug nežinomųjų. Tad nusprendėme konkretesnius planus sudėliot prieš startą.  O bendrieji tikslai paprasti:

            -  mūsų manymu norint būti prizininkais reikėjo surinkti ne mažiau 4-5 kg. per turą, Mūsų tikslas atsidurti bent per viduriuką. Tad  norint tai pasiekti reiktų surinkti bent po 2 kg. per turą. Sunkoka 🙂 bet žiūrint į treniruočių rezultatus,  - įmanoma.

                Kaip ir viskas - miegot ir laukti starto.

Varžybos

I diena. Susidėliojome viską į valtį. Startas. Visi nulekia, o mes palaukiame (su baltu pavydu) kol nurims didžiųjų katerių bangos ir patraukiame į savo taškus tikėdamiesi, kad jie nebus užimti. Sustojome pirmame taške, kur, mūsų manymu, buvo galima pagauti starkius. Kibimų daug, bet vis nepakertame. Antras taškas - keli nelegalūs starkiukai. Pasiduodam arčiau krašto, pagaunam kelis ešeriukus ir kelias nelegalias lydekaites. Nusprendžiame patikrint dar kelis tolimesnius taškus - tas pats. Vėl pagalvojome, kad reikia grįžti prie starkių – grįžome - tas pats. Arba nelegalus arba nepaima normaliai. Iš nevilties pasiėmiau blizgę ir švystelėjau kelis kart link mušančių šalvių. Iš ketvirto ar penkto metimo smūgis. Pirma mintis nu gal bent šitas bus legalus, bet - tik 40 cm L.

Taip ir grįžome su keturiais „elektrikais“ – kurių svoris 150 gr. Tie keli gramai mums davė galimybę užimti 31 vietą ture. Tikslo pirmos dienos pasiekti nepavyko. Nors ir pagavome beveik visas tame telkinyje spiningu pagaunamas žuvis, išskyrus šamą (ešerys, šalvis, lydeka, starkis).  

1 dienos išvada - laikytis panašaus plano tiks skirti 90 proc. laiko lydekai ir ešeriui.

II diena. Staigmena – vanduo kyla ir vis daugėja dumblių. Startas. Dar viena staigmena – rūkas.

Paplaukus toliau nuo starto supratau, kad matomumas tik kokie 20 m.  Pagal navigacija sustojome pirmos dienos arčiausiame taške, kur gaudėme starkius. (vėl patys pakeitėm planą). Kol buvo rūkas, turėjome kelis kibimus ir ištraukėme kelis nelegalius starkiukus. Rūkui praėjus, prasidėjo šalvių šou. Pamatėm, kad mūsų klubiečiai pagavo lydeką, pasidžiaugėme už juos. Taip pat matėm kaip „Rapala team 1“ kažką pakabino ir nulėkė svertis, o pas mus kol kas nuliai.  Vis pasistumdami tikrinome plotą – bet vėl gi, nukrypdami nuo plano (ne lydekas ir ešerius gaudėme, o  - starkius). Kibimų buvo nemažai, bet arba nelegalai arba nepakirtom. Tada pakeitėme kardinaliai žvejybos vietą ir patraukėm arčiau kranto. Pastebėjome mailiaus ir šalvių šokį palei krantą. Nesitikėjom jų pagauti, bet tikėjomės prie mailiaus surasti ešerių ir lydekų, na, o gal laimė nusišypsos, tai gal ir jis tą patį lydekos ar ešerio masalą paims. Aš paėmiau ešerinį kotą, o Jevgenijus – lydekoms skirtą. Labai retais kibimas ir lėtais pravedimais, suviliojau 4 ešerius nuo 450 iki 250 gr. ir dar kelis ežšeriukus. Viena lydeka nupjovė ešerinį "fliuriką". Jevgenijus per tą laiką vieną ešeriuką pridėjo bei pagavo kelias nelegalias lydekaites.  Niu vien žodžiu pasiblaškėm dar kažkiek ir grįžom į finišą.

Bendras svoris 7  ešerių buvo  1,392 kg.   

Tikslas 2 kg vėl nepasiektas 😟. Beliko laukt rezultatų. 

Viską susitvarkius - paaiškėjo kad antrą dieną mes buvom 19, ir to pakako, kad etape užimtumėme 24 vietą bei pasiektume tikslą būti per vidurį. 

Tikslas išlikti per viduriuką pasiektas, bet tikslas pagauti žuvies po 2 kg per dieną nepasiektas, tad toks kažkoks dvejopas jausmas dabar 🙂 Vis tik likęs jausmas, kad kažkas negerai yra. Manau  tai jausmas, kad padaryta daug klaidų ir pagrindinė iš jų yra – nesilaikymas plano bei kantrybės, daryti tai ką moki , o ne mėtytis, trūkumas.
Bendri etapo rezultatai parodė, kad jie priklausė nuo dalyviu įdėto darbo. Jis negali būti chaotiškas, jis turi būti tikslingas. (Reikia konsultacijų iš vietinių, reikia nusistatyti tkslius taikinius ir planus, aišku gerai būtų turėti atsarginius variantus, bet negalima chaotiškai mėtytis nuo vieno prie kito ir t.t.). Tai ką mes turėjome antrame etape, mes šiame - paleidome viską vėjais. 
Stengsimės daryti išvadas

Šiaip pati etapo eiga pakilo į aukštesnį lygį – džiugu. Svėrimo procesas labai patiko, infrastruktūra. Tai džiugina. O apie netobulumus nekalbėsiu, nes vėl kas nors ne taip supras 😉

Atskirai noriu padėkoti:

• Visų pirma šeimoms už palaikymą ir galimybes;
• Mūsų klubo "Plėšrūnai" nariams:
• Mariui Tamošiūnui  Aurimui, Povilui, Mindaugui, Remigijui, Giedriui ir  Mariui  už gerą nuotaiką ir pagalbą. 
• Žvejokliui už paramą Klubui
• Na ir aišku Jevgenijui - už kantrybę žvejojant su manimi 😉

Tai vat tiek minčių ir iki kito etapo.