Lietuvos spiningautojų lygos (LSL) 2019 metų čempionato IV etapas ir uždarymas (Kauno marios)

Sveiki, visi kas kartais paskaito šį mano dienoraštį, nes jį ir pildau pasirodo nelabai dažnai. Reiktų turbūt dažniau, bet yra kaip yra. 🙂
Praūžė kaip vėjas 2019 metų LSL čempionato IV etapas, kuriuo pasibaigė  ir visas jubiliejinis  -10 sezonas. Kaip sakoma čia "suskaičiuoti IV etapo ir viso čempionato metu užauginti viščiukai". Pasibaigus jam nuotaikos dvejopos. Viena vertus - metinį tikslą kaip ir su kaupu pasiekėm ( 14 vieta etape ir 16 vietą bendroje įskaitoje), bet kažkur viduje kirba kirminukas, kad ne viską esam padarę gerai. 🙂

Na o dabar pabandysiu glaustai papasakoti apie viską, bet įtariu neišeis, nes daug ko įvyko - daug naujų patirčių ir žinių gavau 🙂

Pasiruošimas

Kaip visada, prasidėjo nuo batimetrijos nagrinėjimo, vietinių klausinėjimo ir taip toliau. Kai visa tai turėjome atėjo laikas treniruotėms. Meldėmės su Jevgenijumi, kad tik nebūtų didelio vėjo (tuo metu turėjom tik mano valtį ir su ja būtų neįmanoma plaukt kur nori). Bet čia netikėtai (man) Jevgenijus pareiškė, kad perka naują valtį ir nereik jau bijot oro sąlygų. OK 🙂 apsidžiaugiau ir už kolegą ir už save. Parsivarėme ją.

Atsirado kita problemėlė - būtinas laivavedžio pažymėjimas 🙂 Aš jau baigęs kursus ir jas turiu išlaikyti iki etapo. Bet Kaune eilė iki spalio 8 d. Netinka. Skambinau į Klaipėdą - jokių eilių. Super. Užsiregistravau tik rugsėjo 23, nes kažkoks "krienas" vis negalėjo atiduoti kursų baigimo pažymėjimo, kurį turėjau gauti jau iškart po Dauguvos etapo. Gavau tik rugsėjo 19.

Grįžtame prie valties. Nuvarėm ją meistrams patikrinti varikli, įrengti trūkstamas platformas bei kelis menkniekius, be kurių būtų žiauriai nepatogu varžybose. Patikrinus paaiškėjo, kad šiek tiek pardavėjas "pakišo kiaulę". Didelis AČIŪ "BARKASUI" kad operatyviai ir greitai viską padarė.

Treniruotės

Į pirmą treniruote likus trims savaitėms išsiruošėm jau su nauja valtimi. Čia ir prasidėjo nuotykiai 🙂 Tik pradėjus plaukti supratom - kad pardavėjo "pakištos kiaulės" dar nesibaigė. Dviese su RIB 4 metru ir 30 ag varikliu vos išeinam į glisą (kažkoks briedas). Treniruotė tokia - nekokia, bet vis tik du taškelius atradom.

Antrą Savaitė nuėjo problemos sprendimui. Šiaip ne taip paaiškėjo, kad gal būt  sraigto guminė įvorė prasisuka. tokio pat sraigto neradom teko žingsniu mažesnį pastatyti - vėl ačiū Barkasui. Valtis plaukti pradėjo, bet man rodos, kad vis tiek ne taip, kaip turi. Variklis neišsisuka daugiau 5000 apsukų. išvystyto 33-35 km/h  greitį, o tas ribojo kovą dėl taškų.  Bet yra kaip yra. nutarėm pabandyti kitą treniruotę dar mažesnio žingsnio 9. Tikrinomės ankstesnius žinomus taškus, kur kažkada buvom pagavę neblogų ešerių, vietinių parodytas vietas ir taip toliau. Bet kažkaip neužsikabinom stipriai, visur tik pavieniai - kaip sakoma nuo sustojimo po vieną, po du ir viskas. pasižymėjom juos ir nutarėm dar kartą juos patikrinti paskutinėje treniruotėje prieš startą.

Pirmadienį nulėkiau į Klaipėdą, išlaikiau egzaminą - viskas atrodo super 🙂 Bet be siurprizų - niekaip (turbūt tokia jau mūsų ekipažo karma). Čia irgi gaunu mažą siurprizą - neturi blankų 🙂 Ačiū dievui paaiškina, kad galiu plaukti tik reikia su savimi turėti asmens tapatybės dokumentą 🙂

Na lyg kaip ir viską susitvarkėme. Penktadienį į treniruotę, kurios metu turėjom pasitikrint dar vieną sraigtą  pamažintu žingsniu ir susidėlioti tikslus bei planą varžyboms. Čia vėl siurprizas - pamažinome sraigto žingsnį, bet vistiek variklis vos 5000 išsuka. (Taip dar iki šiol neatradom priežasties  - toliau ieškosim, jei kas duos patarimų būsiu dėkingas). Nebuvo laiko ekperimentams tad tenkinomės tuo kas yra.

Treniruotės metu pasitikrinom taškus - dirbo tik du. Viename  nedideli ešeriukai - kitame didesni.

Dvi paskutinės treniruotes darėm su kitais klubiečiais, tad derinomės veiksmus, bei dalinomės  informacija. (Tai ir yra dalinomės paieškų teritorijas, kas kam labiau dirbo ir taip toliau). 
 

Tikslai ir planai

Vakare visi susėdę ir aptarę - susidėliojome tikslus ir planus:

• Tikslas - atsižvelgiant į ankstesnius rezultatus norint kažką pasiekti reik pagauti ne mažiau 4 - 4,5 kg. žuvies, bet musų tikslai kuklesni 2,5-3 kg. To mums užtenka pasiekti 23 vietai. Pasirinkome tikslingai gaudyti ešerį, nes pert treniruotes taškai parodė, kad galima su 20 ešerių surinkti ir 4 kg, o jei bus netyčiukas bonusas (lydeka ar starkis)- bus labai gerai. Ant starkio nestatėm - nes mums pasirodė, kad tai nelabai patikima.

• Planas - plaukiam į pirmą artimesnį tašką, paimam 20 matrosikų. Ir plaukiam į antrą didintis. nes jis toliau, be to įtarėm, kad vistiek ten kažkas pirmas nulėks.

Varžybos

Pirma varžybų diena, pasitiko mus su lietumi. Visi išsirikiavome. Startas. Plaukiame. Išplaukiame iš posūkio ir matome, kad tikrai mūsų tolimesnis taškas užimtas - tad pasiduodame į artimesnį. Čia jau stovėjo konkurentai. Bet jie šiek tiek aukščiau stovėjo ir matyt bandė gaudyti lydeką. o tas mums netrukdė. Jau po pusvalandžio turėjom kelis gražesnius ešeriukus ir normą "matrosikų". Padidinom masalus. Kibimų "be proto" - bet vis tik kelis padidinti išėjo. Pakaitaliojome stovėjimo kampą. Tas pats. Vis stebėjome antrą tašką. Po kelių  valandų - jame konkurentų pamažėjo. Paskambinome klubiečiams paklausti - kaip sekasi? Kadangi dar jie normų nebuvo surinkę, pasiūlėme atplaukti ir čia pasirankioti. Užleidome vietą, o patys nuplaukėme į antrą tašką. Pasirodė, kad kelios valtys gaudo jame visai kitą žuvį ir stovi šiek tiek kitaip nei mums reikia atsistoti ir užteks vietos. Čia po truputi ir kantriai pradėjome didintis, gal keturis kart normas pakeitėme iš mažesnių į didesnius ar šviežesnius. Kiti tai pastebėjo. Ir pirmą kartą pajautėme presingą. Bet, kiek supratau -  presinguotojai nieko nepešė, nors bandė užkirsti mūsų metimų trajektoriją, bet galutiniai rezultatai parodė jų perpus mažesnį kiekį. likus 1,5 val pamatėme, kad didesnį dryžiai jau pradeda virsti, tad  - nusprendėme vežti sverti dalį, o pasvėrus pabandyti dar kokį starkį pavilioti. Pasvėrėme 12 vnt. - 2,420 kg. Dar 12 pasilikome, Toliau prie Kruonio pabandėme starkį nepavyko, tik kelis dryžius pavyko pasididinti bet  ir tai neįspūdingais. Taip ir grįžom su ešeriukais 🙂, kurie dar pridėjo 1 kg su trupučiu. Viso turo laimikis beveik 3,5 kg. ir užimta 10 vieta ture. Tai mus tenkino - nes praktiškai tapo aišku, kad į 20 - tuką pateksime.

Vakare visi klubiečiai aptarė, kaip kam sekėsi. Visi (išskyrus mus) balansavo ant iškritimo ribos. Buvo džiugu už Mariaus ir Mindaugo ekipažą. Jiems pavyko minimalų tikslą pasiekti beveik 3 kg. ir 20 vietą ture užimti (pusė darbo atliko). Kitiems sekėsi prasčiau. Pasigaminę vakarienę sudėliojome kitos dienos planus ir tikslus. Jie visiems ekipažams liko tokie patys, tik mes su Jevgenijumi nutarėme, kad per kitos dienos turą užleidžiame taškus tiems kam reikia to labiau. Papasakojome kaip - ant ko ten tuos ešerius viliojome. Tad mūsų ekipažo planas buvo šiek tiek kitoks  - su greitesnėmis valtimis klubiečiai lekia į tolimesnį tašką, o mes į artimesnį, susirenkam,  kad ir mažesnių ir pasaugome tašką kitiems, jei ten jiems nesiseka.

Antra diena. Dar tamsiai visi nuleidžiame valtis ant vandens. Pasirengėme. Startas. Vėl lekiame į pirmą tašką. Ten stovi kolegos iš LSL, bet vietos pakanka. Palyginus greit pasirenkam ir mes ir kolegos mažiukų bei pradedame pamažu didintis padidinę masalus, nes mažųjų be proto. Paskambinome kitiems - esantiems antrame taške, nes matom, kad ten užgulę "nesveikai". Marius su Mindaugu pranešė, kad dar nesurinko normos, tad pasiūliau pasikeisti, nes čia galima greit pasirinkti. nes jau ir konkurentai išplaukė didintis. Apsikeitėme. Dar  kelis "pasididinom"  nuo 60 iki 100 g 🙂 ir patraukėm prie antro taško. Atplaukus paaiškėjo, kad visi bando vagos kraštą šukuoti. Tik mūsų klubiečiai daug maž stovi, kaip jiems pasakojome. Atsistojome taip, kad niekas neužkirstų jiems metimų ir pradėjom pamažu gaudyti. Mūsų dydis netenkino, bet kolegoms šiek tiek didesni tad džiaugėmės už juos ir bandėme blokuoti kitus. Po pusvalandžio paskambino Marius - įkirto lydeką. Apsidžiaugiau už juos, nes jiems jos labai reikėjo. Kitiems kolegoms didesni ešeriai pradėjo virsti šonais į viršų, tad jie paprašė pasaugoti vietą, kol nuveš pasverti ešerius. Taip ir padarėme. Pasvėrė 5 ešeriukus, 1,300 kg. Visai neblogai - žiūrint į praeitos dienos rezultatus. Grįžus jiems užleidome vietą atgal ir nutarėme nuvežti savus 10 pasverti, nes kažkaip keistai elgtis pradėjo. Palikome juos ir patraukėm link svėrimo - 10 ešeriukų svėrė 1,200 kg su trupučiu. 10 pasilikom - bet jų dydis nedžiugino. Nusprendėme surizikuoti ir pusvalandį skirti lydekoms. Tuščia. Tada pasukom link grabų. Ten likus 25 minutėms iki finišo pasisekė kelis ešerius suvilioti. Finišas. Dar 997 gr. ir bendras svoris 2,2 kg su trupučiu. 2 ture - 25 vieta, o etape - 14.     

Nedaug trūko iki minimalaus svorio tikslo ture, bet didesnis tikslas pasiektas su kaupu  kitur - visi kiti klubo ekipažai pasirodė daug geriau nei vakar. Marius su Mindaugu palyginus su praeita diena (nepilni 3 kg  ir 20 vieta ture) padidino savo laimikį iki 4 kg (12 vieta ture)  o etape užėmė 12 vietą. Povilas su Aurimu antra diena padidino savo laimiki kone 4 kart ir etape užėmė 33 vietą. Marius su Giedriumi stabiliai abi dienas  po tiek pat (1,5 kg.) surinkę atsidūrė 35 vietoje, o Remigijui ne taip pasisekė, bet antra diena jo rezultatas 10 kart geresnis palyginus su pirma.

Nežinau, kaip kitiems, bet mums dirbo džigas ir dropshotas, gaudėm daugiau ant taip vadinamų stalų 6-7-8 m. gylyje. Masalai nuo 2 iki 3,5 colių. Treniruočių metu giliau juos matėme, bet nesugebėjome suvilioti.  Pasirodo, kad antrą dieną, kaip tik ir reikėjo bandyti jų ieškoti kituose taškuose. Na bet mes buvome kitą tikslą užsibrėžę. 🙂

Nežiūrint į tai, kad kažkoks kirminiukas yra - jog galėjo būti ir geriau, tikslus metinius su kaupu pasiekėme. Planas (minimumas buvo - neiškristi, o maksimumas - 24 vieta)  įvykdytas - mes čempionatą pabaigėme 16 vietoje. Analizuojant rezultatus labiausiai nepasisekė Nemuno etape 35 vieta, labiausiai nusisekęs Avilio etapas - 5 vieta. Kartelę užsikėlėm tikrai nežemą, bet šiandien viską vertinant -  turbūt galima ir geriau buvo 😉

O dabar reikia rengtis kitam sezonui - daug darbų laukia. Tikslas aiškus - ne žemiau 16 vietos. Gal po šio sezono atsiras ir rėmėjų - ko labai tikimės ir esam pasiruošę bendradarbiauti. Gal lengviau bus tada. 🙂

Norisi padėkoti:

• savo ekipažo nariui - Jevgenijui už jo kantrybę su manimi,
• savo šeimoms už palaikymą ir kantrybę.
• Sauliui už pamokas.
• klubiečiams už gerą nuotaiką,
• Mariui Tamošiūnui už kantrybę su mumis visais, skanius pusryčius ir bendras treniruotes,
• Aurimui Mikniui už diskusijas apie techniką bei patarimus,
• Povilui Barščiui už gerą nuotaiką ir kulinarinius sugebėjimus,
• Mindaugui Večkiui už pamokas - kas yra geras alus ir viskis bei užsispyrimą laikantis savo nuomonės,
• Mariui Sukackui už derinimą nuolaidų ir "truputuką ne į temą" klausimus,
• Giedriui Kanevičiui už optimizmą "be ribų",
• Remigijui Verbylai už stiprybę, kurią demonstravo tokiomis jam nepavydėtinomis sąlygomis,
• Akvilei už kūgelį ir pyragą,
• Renatai už sriubą ir bandeles.
• LSL - už puikų čempionatą, (nors ir pasiginčijome labai daug prieš Latvijos etapą, bet tai ne iš piktos valios ir visiems manau į naudą),
• Modestui Duotui už foto
• Vladui Valukoniui už pasidalinimą patirtimi, kaip gaudyti salatį ir kaip atidirbti taškus,
• UAB "Barkasas" meistrams už operatyvų darbą ir pagalbą,
• Žvejokliui ir Galvakabliui už nuolaidas.
• Ir aišku visiems LSL ekipažams už konkurenciją, juk tik jus tobulėdami priverčiat vieni kitus tobulėti ir nesustoti 🙂

Na ir pabaigai linksma istorija apie varžybas ir jų dalyvius iš šono. Važiuojant po varžybų namo sustojome degalinėje kavos. Apsipirkome. Lauke stovime ir geriame kavą šnekučiuodamiesi. Pro šalį praėjo vyriškis, kuris kažkaip keistai pasižiūrėjo - lyg norėtų kažko klaust, bet nedrįso, ir nuėjo. Visiems atsisveikinus ir pajudėjus link namų, likau vienas, nes šnekėjau telefonu. Šneku, o vyriškis grįžęs iš degalinės, matau, kad laukia kol baigsiu šnekėti. Baigiau. Jis manęs ir klausia:

        - Gal žvejot buvai Kauno mariose?

        - na taip - varžybose dalyvavau, - atsakau.

          Jis man tada:

        - Hmm aš ir galvoju, kodėl tiek daug valčių laksto pirmyn atgal. O klausyk, gal gali pasakyt kodėl vieni iš dalyvių (netoli Kruonio)  mačiau, kad  taip smagiai ir greitai traukė nemažus ešerius,.... Na, jiems taip žvėriškai kibo, bet jie staiga viską metė ir ant maksimumo kitur nuvarė? Nesupratau - gal gali paaiškinti?

        Tada aš jo ir klausiu:

       -Kelinta valanda buvo?

       - Na apie 14 val.

        Aš nusijuokiau ir atsakau:

      - Finišas 14 val - jie turėjo suspėti grįžti iki 14 val. 🙂
Tada ir jis smagiai nusijuokia:

       - Matai kaip, O aš galvojau, kažkokie keisti tie žvejai - žuvis kimba - o tie negaudo 🙂

Po to prisiminiau, kad ten ŽT Žemaičiai žvejojo ir jiems per paskutines 30 minučių sukibo geruliai ešeriai. Tai paskambinau Mantui Galvanauskui bei Ruslan Suščij pasijuokti kartu su jais, bei papasakoti kaip jie atrodė paprastų žvejų akyse bei kokios dabar legendos KM sklandys apie juos.

Jei kažkas pradės sekti dienoraštį taip pat būsiu dėkingas 😁