Sveiki,
Po pirmojo straipsnio gavau kelis klausimus. Pabandysiu į juos atsakyti.
Bet pradžiai noriu pasakyti dideli AČIŪ Algirdui Dumčiui už knygą, kuri atvėrė akis kai kuriais klausimais.
Na ką? - važiuojam.
1 Klausimas apie žuvų arkas - kas būna kai arkos būna nepilnos? (ir istrižos -kaip supratau aš)
Pradžiai paminėsiu kelis momentus, kurie turi įtakos arkų vaizdavimui echolote.
Žuvies arka echoloto ekrane yra žuvies akustinis atspindys. Akustinio signalo atspindžio stiprumui įtaką daro siganlo nueitas atstumas ( kūgio kraštuose jis visada bus silpnesnis nei viduryje ir kuo giliau tuo silpnesnis atspindys) ir atspindimo kūno tankis (kuo kietesnis kūnas, tuo stipresnis atspindys). Žuvies kūnas (išskyrus oro puslę) sunkiai atspindintis sigalus. Pagrindinis gerai atspindintis signalus žuvies organas yra oro puslė.
Priminsiu ką rašiau pirmame straipsnyje - mūsų echoloto ekrane vaizduojamos arkos atstumas nuo echoloto viršaus yra ne gylis iki žuvies, o atstumas nuo spinduolio iki žuvies, spinduolio skleidžiamo akustinio signalo kūgyje.
Kaip susidaro žuvies arka echoloto ekrane idealiu scenarijumi (dūgnas lygus, žuvis stovi vietoje ir jūs plaukiate lėtu greičiu) parodyta paveiksle žemiau.
Iš pradžių žuvis patenka į akustinio spindulio kūgio kraštą - čia nuo jos atsispindi silpnas signalas ir pamažu stiprėja jai įplaukiant (keičiasi spalva arkos iš mėlynos į raudoną - kairys vaizdas), kai žuvis atsiduria kūgio viduje - atspindys stipriausias (keičiasi arkos spalva iš raudonos į geltoną -vidurinis vaizdas- atsispindi oro puslė) ir galiausiai žuvis palieka kūgį - signalas silpsta ir dingsta (spalvos signalo keičiasi atvirkštine tvarka - dešinys vaizdas).
Atkreipkite dėmesį į gylio parodymus.
Tokios idealios arkos susidaro labai retai. Daugeliu atvejų jos būna pusinės, silpnos ir t.t. Nuo ko tai priklauso? Nuo daugelio dalykų:
a. nuo žuvies padėties ir elgesio kūgyje (ar visa žuvis pateko į spinduolio kūgį? ji plaukia ar stovi? kyla ar leidžiasi? visa kūgį kirto ar tik krašteliu užkabino? )
b. nuo valties padėties ir elgesio (plaukia ar stovi? yra bangavimas ar ne? sukasi ar tiesiai plaukia? koks plaukimo greitis?)
c. nuo ekrano vaizdo prasūkimo greičio.
Pradėsiu nuo tų dalykų, kuriuos kažkiek galime patys pasirinkti.
a). Arkos dydžio priklausomybė nuo valties greičio
Kuo lėčiau plauksite tuo arkos bus ilgesnės, kuo greičiau tuo trumpesnės.
b). Arkų dydžio priklausomybė nuo echoloto ekrano vaizdo prasūkimo greičio
Mėlyna ir žalia zonos yra mazdaug tokio pačio dydžio (atstumas praplauktas realiai) praplaukimo zonos. Mėlyna zona su lėtu vaizdo prasūkimu, žalia zona yra su greitu vaizdo prasūkimu. Kaip matot arkos padidėjo ir pastambėjo esant didesniam vaizdo prasūkimo greičiui. Jei jau supratot - tam visai neturi įtakos žuvies dydis, t.y. esant tom pačiom sąlygom ir tai pačiai žuviai, arkos ekrane skirsis vien nuo ekrano vaizdo prasūkimo greičio pakeitimo ar valties greičio pakeitimo .
Kokį valties ir ekrano vaizdo prasūkimo greičius pasirinkti? pasinaudosiu ir jums pateiksiu kitoje literatūroje rastą lentelę.
Valties greitis km/h 2 5 10 20
Ekrano vaizdo prasūkimo greitis proc. 10 30 60 100
Šiuos dalykus galime patys kontroliuoti.
c) Tačiau yra ir kitų dalykų, kurių negalime kontroliuoti. Žvejybos metu sunku viską teisingai perskaityti bei įvertinti, nes vaizdas labai greitai keičiasi. Tik sustabdžius vaizdą gali kažkiokias apytikrias išvadas daryti bei apibūdinti atkiras žuvų arkas. Pabandysiu apibūdint iš pavyzdžio kaip įtakoja arkų signalus žuvų padėtis kugyje ar judėjimas.
A - tai yra silpno signalo žuvų arkos. Tai gali būti mažos žuvys praplaukusios taisyklingai per kūgį, bet kartu tai gali būti ir dydelių plėšrūnų užkabinimas spindulio kraštu.
B - taisyklingai kūgiu praplaukusios žuvies arka. Greičiausiai ji nedidelė, nes jai trūksta atspindžio stiprumo .t.y geltonos spalvos arkos viršūnėje, kaip pažymėtoje C arkoje.
C - stipriausias siganalas, galima pagalvoti, kad žuvis yra tiesiai po pat valtimi, tačiau realiai ji yra tokiu atstumu nuo spinduolio kūgyje. Kokia tai žuvis bei kokio dydžio - nebandysiu spėlioti nes tai gali būti ir kliūtis.
D - iš pirmo žvilgsnio yra būrys žuvelių, kurių viduje yra stambesnė žuvis. Tačiau būrys žuvelių gali būti ir viename šone kūgio, o didesnė kitame - tuo pačiu atstumu nuo spinduolio. Taip pat gali būti ir taip jog visos jos išsibarsčiusios po kūgį per panašų atstumą nuo spinduolio.
Sunku atsakyti - tiesa?
Išštisinė linija- gali būti irgi keliais atvejais:
- kai valtis ir žuvis juda ta pacia kryptymi vienodu greiciu.
- kai valtis stovi ir žuvis stovi (arba juda tiesiog kūgyje)
O atsakant į klausimą kas būna kai nepilnas lankas - tai greičiausiai žuvies netaisyklingas kūgio praėjimas, t.y. kai žuvis patenka į kūgį apačioje o išeina iš kūgio viršuje (ar atvirščiai). Sunku pasakyti nepamačius vaizdo. Gal perskaičius visą info ir pats galite įsivaizduoti kas tai buvo - tik reikia dar įvertinti, jog žuvis gali kaip nors istrižai kūgį kirsti, arba patekti į kūgį apsisukti ir išplaukti pro ten pat, ar į šoną it t.t.
2. Klausimas ar dugno kietumą galima nustatyti su "CHIRP" technologija pagal 0 -01 atkarpą?
Taip - galima. Jos spalva ir storis rodo atspindžio stiprumą. Kuo storesnė atkarpa ir kuo šviesesnė jos spalva (ar kitokia priklausomai nuo pasirinktos spalvų paletės ir gamintojo) tuo kietesnis dugnas.
Kitas dalykas kas gali parodyti kietą dugną - tai antros dugno linijos rodymas dvigubai didesniame gylyje ( bet reikia nuimti automatinį dugno gylio nustatymą ir rankiniu būdu pamažinti mastelį). Antras dugnas susidaro tada kai yra labai kietas paviršius ir signalas atspindimas taip stipriai, jog sugeba pakilti į viršų atsispindėti nuo vandens paviršiaus ir antra kartą suvaikčioti. Todėl antras dugnas turi būti dvigubai didesniame gylyje nei pirmas. Šis paaiškinimas galioja tik didesniuose nei 6 m gyliuose.
Tikiuosi atsakiau į klausimus.
Po pirmojo straipsnio gavau kelis klausimus. Pabandysiu į juos atsakyti.
Bet pradžiai noriu pasakyti dideli AČIŪ Algirdui Dumčiui už knygą, kuri atvėrė akis kai kuriais klausimais.
Na ką? - važiuojam.
1 Klausimas apie žuvų arkas - kas būna kai arkos būna nepilnos? (ir istrižos -kaip supratau aš)
Pradžiai paminėsiu kelis momentus, kurie turi įtakos arkų vaizdavimui echolote.
Žuvies arka echoloto ekrane yra žuvies akustinis atspindys. Akustinio signalo atspindžio stiprumui įtaką daro siganlo nueitas atstumas ( kūgio kraštuose jis visada bus silpnesnis nei viduryje ir kuo giliau tuo silpnesnis atspindys) ir atspindimo kūno tankis (kuo kietesnis kūnas, tuo stipresnis atspindys). Žuvies kūnas (išskyrus oro puslę) sunkiai atspindintis sigalus. Pagrindinis gerai atspindintis signalus žuvies organas yra oro puslė.
Priminsiu ką rašiau pirmame straipsnyje - mūsų echoloto ekrane vaizduojamos arkos atstumas nuo echoloto viršaus yra ne gylis iki žuvies, o atstumas nuo spinduolio iki žuvies, spinduolio skleidžiamo akustinio signalo kūgyje.
Kaip susidaro žuvies arka echoloto ekrane idealiu scenarijumi (dūgnas lygus, žuvis stovi vietoje ir jūs plaukiate lėtu greičiu) parodyta paveiksle žemiau.
Iš pradžių žuvis patenka į akustinio spindulio kūgio kraštą - čia nuo jos atsispindi silpnas signalas ir pamažu stiprėja jai įplaukiant (keičiasi spalva arkos iš mėlynos į raudoną - kairys vaizdas), kai žuvis atsiduria kūgio viduje - atspindys stipriausias (keičiasi arkos spalva iš raudonos į geltoną -vidurinis vaizdas- atsispindi oro puslė) ir galiausiai žuvis palieka kūgį - signalas silpsta ir dingsta (spalvos signalo keičiasi atvirkštine tvarka - dešinys vaizdas).
Atkreipkite dėmesį į gylio parodymus.
Tokios idealios arkos susidaro labai retai. Daugeliu atvejų jos būna pusinės, silpnos ir t.t. Nuo ko tai priklauso? Nuo daugelio dalykų:
a. nuo žuvies padėties ir elgesio kūgyje (ar visa žuvis pateko į spinduolio kūgį? ji plaukia ar stovi? kyla ar leidžiasi? visa kūgį kirto ar tik krašteliu užkabino? )
b. nuo valties padėties ir elgesio (plaukia ar stovi? yra bangavimas ar ne? sukasi ar tiesiai plaukia? koks plaukimo greitis?)
c. nuo ekrano vaizdo prasūkimo greičio.
Pradėsiu nuo tų dalykų, kuriuos kažkiek galime patys pasirinkti.
a). Arkos dydžio priklausomybė nuo valties greičio
Kuo lėčiau plauksite tuo arkos bus ilgesnės, kuo greičiau tuo trumpesnės.
b). Arkų dydžio priklausomybė nuo echoloto ekrano vaizdo prasūkimo greičio
Mėlyna ir žalia zonos yra mazdaug tokio pačio dydžio (atstumas praplauktas realiai) praplaukimo zonos. Mėlyna zona su lėtu vaizdo prasūkimu, žalia zona yra su greitu vaizdo prasūkimu. Kaip matot arkos padidėjo ir pastambėjo esant didesniam vaizdo prasūkimo greičiui. Jei jau supratot - tam visai neturi įtakos žuvies dydis, t.y. esant tom pačiom sąlygom ir tai pačiai žuviai, arkos ekrane skirsis vien nuo ekrano vaizdo prasūkimo greičio pakeitimo ar valties greičio pakeitimo .
Kokį valties ir ekrano vaizdo prasūkimo greičius pasirinkti? pasinaudosiu ir jums pateiksiu kitoje literatūroje rastą lentelę.
Valties greitis km/h 2 5 10 20
Ekrano vaizdo prasūkimo greitis proc. 10 30 60 100
Šiuos dalykus galime patys kontroliuoti.
c) Tačiau yra ir kitų dalykų, kurių negalime kontroliuoti. Žvejybos metu sunku viską teisingai perskaityti bei įvertinti, nes vaizdas labai greitai keičiasi. Tik sustabdžius vaizdą gali kažkiokias apytikrias išvadas daryti bei apibūdinti atkiras žuvų arkas. Pabandysiu apibūdint iš pavyzdžio kaip įtakoja arkų signalus žuvų padėtis kugyje ar judėjimas.
A - tai yra silpno signalo žuvų arkos. Tai gali būti mažos žuvys praplaukusios taisyklingai per kūgį, bet kartu tai gali būti ir dydelių plėšrūnų užkabinimas spindulio kraštu.
B - taisyklingai kūgiu praplaukusios žuvies arka. Greičiausiai ji nedidelė, nes jai trūksta atspindžio stiprumo .t.y geltonos spalvos arkos viršūnėje, kaip pažymėtoje C arkoje.
C - stipriausias siganalas, galima pagalvoti, kad žuvis yra tiesiai po pat valtimi, tačiau realiai ji yra tokiu atstumu nuo spinduolio kūgyje. Kokia tai žuvis bei kokio dydžio - nebandysiu spėlioti nes tai gali būti ir kliūtis.
D - iš pirmo žvilgsnio yra būrys žuvelių, kurių viduje yra stambesnė žuvis. Tačiau būrys žuvelių gali būti ir viename šone kūgio, o didesnė kitame - tuo pačiu atstumu nuo spinduolio. Taip pat gali būti ir taip jog visos jos išsibarsčiusios po kūgį per panašų atstumą nuo spinduolio.
Sunku atsakyti - tiesa?
Išštisinė linija- gali būti irgi keliais atvejais:
- kai valtis ir žuvis juda ta pacia kryptymi vienodu greiciu.
- kai valtis stovi ir žuvis stovi (arba juda tiesiog kūgyje)
O atsakant į klausimą kas būna kai nepilnas lankas - tai greičiausiai žuvies netaisyklingas kūgio praėjimas, t.y. kai žuvis patenka į kūgį apačioje o išeina iš kūgio viršuje (ar atvirščiai). Sunku pasakyti nepamačius vaizdo. Gal perskaičius visą info ir pats galite įsivaizduoti kas tai buvo - tik reikia dar įvertinti, jog žuvis gali kaip nors istrižai kūgį kirsti, arba patekti į kūgį apsisukti ir išplaukti pro ten pat, ar į šoną it t.t.
2. Klausimas ar dugno kietumą galima nustatyti su "CHIRP" technologija pagal 0 -01 atkarpą?
Taip - galima. Jos spalva ir storis rodo atspindžio stiprumą. Kuo storesnė atkarpa ir kuo šviesesnė jos spalva (ar kitokia priklausomai nuo pasirinktos spalvų paletės ir gamintojo) tuo kietesnis dugnas.
Kitas dalykas kas gali parodyti kietą dugną - tai antros dugno linijos rodymas dvigubai didesniame gylyje ( bet reikia nuimti automatinį dugno gylio nustatymą ir rankiniu būdu pamažinti mastelį). Antras dugnas susidaro tada kai yra labai kietas paviršius ir signalas atspindimas taip stipriai, jog sugeba pakilti į viršų atsispindėti nuo vandens paviršiaus ir antra kartą suvaikčioti. Todėl antras dugnas turi būti dvigubai didesniame gylyje nei pirmas. Šis paaiškinimas galioja tik didesniuose nei 6 m gyliuose.
Tikiuosi atsakiau į klausimus.
Komentarai
Rašyti komentarą